- belsti
- bélsti, béldžia, béldė, bel̃sti, bel̃džia, bel̃dė Š
1. intr. R išduoti garsą (bildesį) daužant, dundinant į ką, barbenti, brazdinti, dundinti: Aš béldžiu į duris J. Dyki ratai labai béldžia per tokį gruodą Grž. ^ Kurs beldžia, tam bus atverta B. | refl.: Naktį kažkas béldėsi į duris Vlkv. Namo kulniavo vieškeliu plačiu. Medinės klumpės beldės ant pečių T.Tilv. | prk.: Vėjas iš kalnų jau beldžias į namus S.Nėr. ^ Beldžias kai Morkus po peklą LTR(Krn). Be rankų, be kojų, palangiais béldžiasi, į vidų prašosi (vėjas) Pn. ║ tr. barbenant kelti: Ar tave béldė kas? Ėr.
2. tr., intr. mušti, daužyti: Nebelsk jam taip smarkiai į gugą! Mc. Bernai, pasidėję ... tarbą ant priekalo, ir pradėjo su kūjais belsti BsMtII113. Rėkavo jis akis išspranginęs ir kumščiu stalą belsdamas LzP. | Béldžia ir béldžia (šaudo) jau kelinta diena į Gardino pusę Lp.
3. intr. triukšmauti, triukšmingai žaisti: Ko tie vaikai po gryčią béldžia? Jnšk. | refl.: Vaikai béldžiasi atšlaime Pbs. Katė su kamuoliu béldžiasi Ppl. Nedavė miegoti – eina ir eina, béldžias Lp. Tėvai, sudrausk tuos vaikus, kad nesibelstų Pnd.
4. tr., intr. prk. garsiai ar gyvai pasakoti, kalbėti: Bélsk, ką girdėjai važinėdamas Srv. Ką turi ant širdies, gali bélsti Krš. Gerai, motinele, bet rytoj vakarą aš vėl belsiu ir pasakosiu M.Valanč.
5. refl. su triukšmu dangintis, vykti: Kokių biesų tu į tę béldies? Vlkv. Jie in Šilus (kaimą) béldės Tj.
6. refl. Smn verstis, vargti: Mum mokslas dar sekas – béldžiamės, ir daugiau nieko Lp. Kap gyvenat? – Béldžiamės šiap tep Rdm. Per naktį su tuo vaiku béldžiausi PnmA.
7. refl. mušdintis, vaisintis (apie kumelę): Kumelė béldžiasi, reikia vesti į kumelį Žž.
◊ gálvą bélsti įkyriai pasakoti, kalbėti: Nebélsk tu čia man galvõs! Klvr.\ belsti; apsibelsti; atbelsti; įsibelsti; išbelsti; nubelsti; pabelsti; parsibelsti; perbelsti; prabelsti; pribelsti; subelsti; užbelsti
Dictionary of the Lithuanian Language.